Vežimo sutarčių sudarymas ir jų vykdymas Krovinių gabenimui tarp siuntėjo ir vežėjo sudaroma gabenimo sutartis. Gabenimo sutartis – laisvanoriškais pagrindais sudarytas raštiškas susitarimas tarp krovinio siuntėjo ir vežėjo išreiškiantis abiejų pusių įsipareigojimus, atsakomybę ir apmokėjimo už suteiktas paslaugas sąlygas. Krovinio vežimo sutartyje vežėjas pagal priimtą užsakymą įsipareigoja Priimti krovinį pateikti transporto priemonę, pagal važtaraštį nuvežti jam Patikėtą krovinį į paskyrimo vietą ir išduoti jį gavėjui, o siuntėjas įsipareigoja Pateikti krovinį ir už jo vežimą sumokėti sutartyje nustatytą užmokestį Krovinių gabenimui yra sudaromos vienkartinės arba ilgalaikės sutartys. Jeigu krovinys gabenamas vieną kartą – pasirašoma vienkartinė sutartis. Jei siuntėjas pastoviai siunčia krovinius – tarp siuntėjo ir vežėjo sudaroma ilga-laikė sutartis. Ilgalaikė sutartis yra naudinga abiem pusėm. Turėdamas pastovius užsakymus krovinių gabenimui vežėjas gali geriau planuoti turimų transporto priemonių panaudojimą. Krovinių siuntėjui už nuolatos pateikiamas vežti krovinių apimtis vežėjas gali taikyti mažesnius gabenimo tarifus (važtos mokestį). Pagal sudarytą gabenimo sutartį siuntėjas įsipareigoja tinkamai ir laiku paruošti gabenimui krovinį, jį pakrauti į transporto priemonę, tinkamai jį pritvirtinti ir už vežimo paslaugą sumokėti vežėjui. Jeigu siuntėjas pakrauti krovinį savo jėgomis neturi galimybių, šią paslaugą gali užsakyti arba pas vežėją arba krovos darbus atliekančioje įmonėje. Vežėjas įsipareigoja laiku nurodyton vieton pristatyti tinkamą ir techniškai tvarkingą transporto priemonę kroviniams pakrauti ir užtikrinti krovinio saugumąjį gabenant. Vežėjas gali atsisakyti gabenti krovinį, jeigu iki transporto priemonės pristatymo jis nebuvo tinkamai paruoštas vežti. Siuntėjas iki atvykstant transporto priemonei privalo tinkamai paruošti krovinį – reikiamai įpakuoti arba supake-tuoti, įforminti krovinį lydinčią dokumentaciją. Prieš pakraunant į transporto priemonę krovinį privalu pamatuoti ar pasverti. Krovinio masė gali būti nustatoma ir pakrovus transporto priemonę. Krovinio matmenys ir jo masė neturi viršyti transporto priemonės gabaritų ir įkrovos. Gabenamų tarptautiniais maršrutais krovinių masė yra kontroliuojama. Gabenant krovinius į Europos Sąjungos šalis pakrauto krovininio automobilio svoris neto (be transporto priemonės) neturi viršyti 24 tonų. Esant viršsvoriui, dalis krovinio yra iškraunama, o iš vežėjo išreikalaujamos baudos. Krovinį į autotransportą pakrauna jo siuntėjas, iškrauna paskyrimo vietoje jo gavėjas. Gabenant krovinius tarptautiniais maršrutais, krovinį pakrovus įforminami reikiami muitinės dokumentai, po to, uždara transporto priemonė yra plombuojama. Plomba yra saugojimo ženklas, patvirtinantis, kad vežamas krovinys nebuvo liečiamas. Laikoma, kad pakrovimas arba iškrovimas užbaigtas, kai vairuotojui įteikiami gabenimo dokumentai. Sudarius ilgalaikes gabenimo sutartis, kiekvienam krovinio vežimui siuntėjas pateikia vežėjui krovinio gabenimo paraišką. Paraiškos pateikimo laikas yra suderinamas tarp siuntėjo ir vežėjo. Paraiškoje yra nurodoma: 1) transporto priemonių pateikimo vieta ir laikas; 2) krovinio charakteristika (masė, krovinių vienetų skaičius ir pan.); 3) paskyrimo vieta (šalis, miestas, gavėjas); 4) pakrovimo ir iškrovimo bei vežimo terminai; 5) krovinio specialios vežimo sąlygos.Vežėjas gali pareikalauti ir kitų papildomų duomenų, reikalingų kroviniui vežti. Vežėjas privalo tikrinti ar pakrauto krovinio išdėstymas ir tvirtinimas atitinka eismo saugumo reikalavimus ir kitas krovinių vežimo sąlygas. Kol krovinys yra vežamas siuntėjas turi teisę keisti važtaraštyje nurodytą gavėją, nekeisdamas paskyrimo vietos. Atvežęs į paskyrimo vietą krovinį, vežėjas privalo jį perduoti gavėjui kartu su antruoju važtaraščio egzemplioriumi. Krovinys laikomas atiduotu nuo gavėjo pasirašymo važtaraštyje momento. Priimdamas krovinį, gavėjas tikrina jo svorį ar kiekį, pakuotę, būklę. Nustatęs krovinio trūkumą ar sugadinimą, gavėjas įrašo apie tai važtaraštyje arba atskirame akte. Gabenant krovinius vidaus ir tarptautiniais maršrutais gali atsirasti kliūčių (stichinės nelaimės, streikai, politiniai neramumai ir pan.). Šiuo atveju vežėjas privalo pasirūpinti gauti kroviniu disponuojančio asmens nurodymus dėl tolimesnių veiksmų. Jeigu dėl tam tikrų priežasčių to padaryti neįmanoma, vežėjas turi teisę priimti sprendimą dėl tolimesnio krovinio gabenimo (pasirinkti naujus maršrutus arba krovinį sandėliuoti). Jeigu gabenami greitai gendantys produktai, vežėjas juos gali net parduoti, nes gabenimo automobiliuose – refrižeratoriuose kaštai gali būti didesni už gabenamų prekių vertę. Kliūčių gali pasitaikyti atvežus krovinius į paskyrimo vietą ir jį atiduodant. Jeigu dėl kurių nors priežasčių krovinio atiduoti gavėjui neįmanoma, vežėjas ir tokiu atveju privalo gauti siuntėjo nurodymus. Tuo atveju, kai gavėjas atsisako priimti krovinį, siuntėjas turi teisę disponuoti kroviniu ir teikti vežėjui nurodymus. Kroviniai yra gabenami trumpiausiais maršrutais, jeigu gabenant neiškyla nenumatytų aplinkybių. Krovinio siuntėjui arba gavėjui gabenimo maršrutų parinkimo klausimai nerūpi. Paprastai maršrutą pasirenka vežėjas atsižvelgdamas į vežimo kainą, greitį ir saugumą. Maršrutai parenkami nustatant tokius tikslus: • sutrumpinti gabenimo kelią; • sumažinti gabenimo trukmę; • sumažinti gabenimo kaštus; • sumažinti transporto priemonių skaičių. Maršrutų parinkimas ir jų optimizavimas gabenant krovinius vidaus ir tarptautiniais maršrutais priklauso nuo įvairių, bet skirtingų faktorių. Vidaus vežirno schemos yra žymiai paprastesnės už tarptautinius maršrutus. Dėl dide- lių nuostolių šias schemos naudoti tarptautiniams gabenimams yra neekonomiška.Vidaus vežimo schemos. Yra trys krovinių (prekių) vežimo iš jų gamybos į vartojimo vietas automobilių transportu schemos: • švytuoklinė; • žiedinė; • zoninė-žiedinė. Švytuoklinė vežimo schema taikoma tarp dviejų punktų – siuntėjo ir gavėjo. Pavyzdžiui, sandėlis-vartotojas. Pagal šią schemą į vieną pusę transportas juda su kroviniu, atgal – tuščias arba su tuščia tara. Švytuoklinės schemos variantas yra spindulinė vežimo schema, kai, pavyzdžiui, sandėlis yra susijęs su keliais vartotojais ir kiekvienam iš jų pristatomas atitinkamas kroviniu kiekis. Pagal šias schemas automobilių transporto panaudojimo koeficientas neviršija 0,5. Žiedinė vežimo schema yra efektyvesnė. Ji numato kelių vartotojų aptarnavimą vieno reiso metu. Kiekviename gavėjo punkte kroviniai po trupuį iškraunami, todėl didėjant nuvažiuotam nuotoliui mažėja transporto priemonių įkrovos panaudojimas. Paskutiniu etapu transporto priemonė iš vartotojo grįžta į siuntėjo sandėlį tuščia arba su tuščia tara. Naudojant tokią vežimo schemą transporto panaudojimas pagal ridą sudaro 80-90 proc, o pagal įkrovą- 30-60 proc. Zoninė-žiedinė vežimo schema naudojama, kai siuntėjas (sandėlis) aptarnauja daug vartotojų. Šiuo atveju visi vartotojai priklausomai nuo jų išsidėstymo vietos ir vartojamų prekių kiekio suskirstomi į atskiras zonas, kad būtų patogiau juos aptarnauti ir geriau panaudoti automobilių transportą. Naudojant šią vežimo schemą transporto panaudojimas pagal ridą sudaro 80-90 proc, o pagal įkrovą 30-60 proc.