Viena tokių sistemų – grindinio šildymo. Grindinio šildymo principas yra gana paprastas – įšilusios grindys šildo patalpos orą. Grindims sušildyti jų konstrukcijose montuojamas daugiasluoksnis vamzdis. Grindų konstrukcija šiuo atveju atrodo taip: ant perdangos klojama šiluminė izoliacija, prie jos tvirtinamas vamzdis, o virš jo užpilamas apie 6 cm storio betono sluoksnis. Bendras konstrukcijos storis 10-11 cm. Kai šildomos grindys yra virš patalpos, kuri nešildoma ar yra gruntas, izoliacijos storis turi būti didesnis. Grindų viršutinė danga gali būti įvairi, tačiau daugeliu atvejų rekomenduotina įrengti grindų dangą, kurią galima valyti periodiškai slapiuoju būdu.

Grindinis šildymas miegamuosiuose

Vienas didžiausių šildomų grindų privalumų yra tas, kad kojos laikomos „šiltai”, o galva „šaltai”, t.y. atitinka idealų temperatūrų paskirstymą patalpoje pagal aukštį. Dėl didelio grindų inertiškumo praktiškai neįmanoma reguliuoti patalpų temperatūros pagal pageidavimą. Grindų įšilimo ir ataušimo laikas yra nemažas, ir reguliavimo efektas jaučiamas tik po keletos valandų. Ši problema nulėmė ir tai, kad grindinį šildymą nerekomenduojama įrengti miegamuosiuose ir panašios paskirties patalpose, kur žmogus ilsisi ir yra ypač jautrus diskomforto temperatūrai, o jos reguliavimas užsitęsia. Tokiose patalpose geriau įrengti radiatorinį šildymą su termostatiniais ventiliais. Tačiau ir čia galima papildomai įrengti grindinį šildymą. Šiuo atveju tai būtų jau ne grindinis šildymas, o pačių grindų šildymas, ir šilumos kiekis nuo grindų patenkantis į patalpas nebūtų ženklus. Opi problema iki šiol yra teisingo grindinio šildymo projektavimas ir montavimas. Klaidų padaroma dėl nežinojimo, o daugeliu atvejų ir dėl žūtbūtinio bandymo maksimaliai atpiginti grindinio šildymo įrengimo kainą, nes ši sistema priskiriama prie brangiausių. Dažniausiai pastebėtos klaidos: patalpos perimetru, esant didelio ploto patalpoms, jų viduje neįrengiamos temperatūrinės siūlės betono plėtimuisi kompensuoti; į betono mišinį nepilama specialaus plastifikatoriaus; patalpose nemontuojami kambario temperatūros termostatai.  Net ir taisyklingai įrengus šildomas grindis, pradėjus jas eksploatuoti, iškyla netikėta problema – grindys sutrūkinėja. Tai įvyksta todėl, nes norima greitai pasiekti efektą ir įsitikinti, kad grindys šildo ir betonas jau išdžiūvo. Tačiau teisinga darbų eiga būtų tokia: grindys pradedamos šildyti po 21-os dienos, baigus betonavimo darbus, naudojant, 25°C temperatūros vandenį. Vandens temperatūra pakeliama ne daugiau kaip 5°C per parą. Pasiekus maksimalią leistiną vandens temperatūrą (55°C), ji turi būti išlaikoma keturias paras, po to temperatūra atvirkštine tvarka žeminama iki darbinės. Lietuvoje tai nenaudojama, tačiau šildomos grindys vasaros metu gali atlikti ir patalpų aušinimo funkciją, vamzdžiais leidžiant tekėti šaltą vandenį.