Stabdžių sistema

Stabdžių sistema skirta važiuojančio automobilio greičiui sumažinti arba automobilį visiškai sustabdyti bei laikyti stovintį. Stabdymo kelias turi būti kuo trumpesnis, o stabdomas automobilis turi neprarasti pusiausvyros ir likti valdomas.

Pagal paskirtį stabdžiai būna darbiniai, atsarginiai, stovėjimo, pagalbi­niai ir saviridos. Darbinis stabdys skirtas važiuojančiai transporto priemonei stabdyti pageidaujamu intensyvumu. Tai pagrindinis lengvojo automobilio stabdys. Jis valdomas pedalu. Stovėjimo stabdys laiko stovintį automobilį, kad jis savaime neriedėtų. Jis valdomas rankine svirtimi, todėl dažniausiai vadinamas rankiniu stabdžiu. Stovėjimo stabdys turi laikyti vietoje pakrautą mašiną, stovinčią 25 proc. nuokalnėje. Darbinis ir stovėjimo stabdžiai yra įrengti visuose lengvuosiuose automobiliuose. Atsarginis stabdys skirtas va­žiuojančiai tansporto priemonei stabdyti, sugedus darbiniam stabdžiui. Leng­vajame automobilyje vietoje jo galima pasinaudoti stovėjimo stabdžiu.

Pagal­binis stabdys skirtas stabdyti automobilį, ilgą laiką važiuojantį nuokalne. Jis turi būti transporto priemonėse, kurių bendroji masė didesnė negu 12t, taip pat autobusuose ir automobiliuose, skirtuose važinėti kalnų keliais. Saviridos stabdys skirtas stabdyti lengvoms priekaboms, kai jos, veikiamos inercijos jėgų, stabdomą automobilį pradeda stumti. Kuo labiau priekaba stumia auto­mobilį, tuo intensyviau ji stabdoma.

Stabdžių sistema sudaryta iš stabdžių  mechanizmų  ir pavaros.  Stabdžių mechanizmai yra įrengti visuose automobilių ratuose ir juos stabdo. Pa­vara jungia stabdžių mechanizmus su stabdžių pedalu arba valdymo svirtimi. Automobilių stabdžių mechanizmai dažniausiai būna būgniniai ir diskiniai. Būgninis stabdžių mechanizmas sudarytas iš būgno, kuris važiuojant sukasi kartu su ratu. Būgno viduje ant stovinčio disko sumontuotos dvi stab­džių trinkelės (kaladėlės) su antdėklais. Apatiniais galais trinkelės paslankiai sujungtos   su disku,   viršutiniais – remiasi   i   darbinio   cilindro  stūmoklius.

Stabdant iš stabdžių pavaros pagrindinio cilindro į darbinį stab­džių cilindrą slegiamas stabdžių skystis. Jis pastumia stūmoklius ir kartu prispaudžia trinkeles prie besisukančio būgno. Atleidus stabdžių pedalą, spyruoklė 5 grąžina stabdžių trinkeles 4 į pradinę padėtį. Senesnių automo­bilių visi stabdžių mechanizmai būdavo būgniniai. Šiuolaikinių automobilių stabdžių mechanizmai dažniausiai yra diskiniai. Jų veikimo principas pana­šus į būgninių, tik stabdant trinkelės prispaudžiamos ne prie būgno, o prie kartu su ratu besisukančio disko 1. Diskiniai stabdžių mechanizmai gerai au­šinami ir veikia labai efektyviai. Būgniniai stabdžių mechanizmai geriau ap­saugoti nuo kelio nešvarumų, todėl jie dar ir šiandien įrengiami galinėse lengvųjų automobilių ašyse. Stabdžių efektyvumas tikrinamas pastačius auto­mobilį priekiniais, o paskui – galiniais ratais ant stabdžių stendo. Nuspaudus stabdžių pedalą, įjungiamas stendas ir išmatuojama stabdymo jėga. Jei stabdžių  efektyvumas  neatitinka   techninių  reikalavimų,   automobilį  eksploatuoti draudžiama.

Įdomus straipsnis apie ekonomiškus automobilius>> ekonomiskas-auto-2

Stabdžių pavara būna mechaninė, hidraulinė ir pneumatinė. Mechaninę pavarą sudaro traukies ir svirtys, jungiančios stabdžių mechanizmus su val­dymo svirtimi. Šia pavara valdomi stovėjimo stabdžiai.

Stovėjimo stabdžių  mechanizmai yra tie  patys  galinių  ratų  stabdžių  mechanizmai. Valdymo  svirtyje (rankenoje)  yra  užsklandas,  kuris  laiko  svirtį,   kai stovėjimo   stabdžiai   įjungti.   Norint   išjungti   stovėjimo   stabdžius,   reikia   nus­pausti, svirties   gale   esantį   mygtuką   ir   nuleisti   svirtį   žemyn.

Automobilį  su netvarkingu svirties  užsklandų eksploatuoti draudžiama.  Apie tai,  kad  įjungtas stovėjimo  stabdys,   signalizuoja  raudona   lemputė,   esanti   prietaisų   skydelyje. Hidrauline  stabdžių  pavara  valdomi  darbiniai  stabdžiai   .  Ji sudaryta  iš  pagrindinio  cilindro  su  bakeliu,  vakuuminio  stiprintuvo,  jungiamųjų  vamzdelių   bei žarnelių   ir  slėgio   reguliatorių.   Nuspaudžiantį stabdžių pedalą,  stūmokliai slegia stabdžių skystį  iš pagrindinio cilindro į  darbinius  cilindrus  ir įjungia stabdžių  mechanizmus.  Atleidus  pedalą,  stab­džių skystis   grįžta   atgal   į   pagrindinį   cilindrą.   Stabdžių   skysčio   nutekėjimą arba jo -temperatūrinį   išsiplėtimą   kompensuoja  virš   pagrindinio   cilindro   pritvirtintas  bakelis.  Reikia  nuolat stebėti  stabdžių    skysčio  kiekį   bakelyje,  nes jo  trūkstant  (ištekėjus   per  sujungimų   nesandarumus)   į  sistemą  gali   patekti oro.   Tuomet,   spaudžiant   pedalą,   hidraulinėje   stabdžių   pavaroje  tik  suslegia­mas  oras  ir  stabdžiai  gali   blogai  arba  iš  viso  neveikti.  Jei neveikia pagrin­dinis  (darbinis)  stabdys,  toliau važiuoti draudžiama.   Orui  iš  sistemos  pašalinti pavaroje   įrengti   oro   išleidimo   čiaupai   (vožtuvėliai).   Visuose   šiuolaikiniuose automobiliuose   yra   kontrolinė   lemputė.   Jei   stabdžių   skysčio per   mažai,   ji užsidega ryškiai raudona šviesa.

Stabdžių pavaroje įrengtas vakuuminis stiprintuvas palengvina stab­džių valdymą. Jo stiprinimo koeficientas yra nuo dviejų iki trijų ( kai kuriuo­se automobiliuose – iki keturių). Stiprintuvas iš vienos pusės yra sujungtas su variklio siurbimo kolektoriumi, iš kitos – su atmosferos oru. Šis slėgių skirtumas panaudojamas papildomai jėgai gauti stabdant. Varikliui neveikiant (buksiruojant sugedusį automobilį), stabdžių stiprintuvas irgi neveikia. Tuomet stabdoma be stiprintuvo. Stabdžių skystis iš pagrindinio stabdžių cilindro i darbinius cilindrus slegiamas dviem atskirais kontūrais: vienas kunluras valdo priekinius, kitas – galinius stabdžius.

Kai kuriose stabdžių sistemose vienu kontūru valdomi priekinis kairysis ir užpakalinis dešinysis, o kitu – priekinis dešinysis ir užpakalinis kairysis stabdžiai (“X” forma). Jeigu vienas kontūras sugenda (išteka stabdžių skystis), kitu kontūru valdomi likę stabdžiai. Jei hidraulinė stabdžių pavara nesandari, automobilį eksploatuoti draudžiama.

Kuo geriau ratai sukibę su keliu, tuo didesnė gali būti stabdymo jė­ga. Jei stabdymo jėga didesnė už ratų sukibimo su keliu jėgą, ratai šliaužia (blokuojami) ir automobilį stabdyti būna sunkiau. Todėl stabdyti reikia taip, kad ratai suktųsi, o ne šliaužtų. Be to, stabdomas automobilis pasvyra į priekį ir galinių ratų apkrova sumažėja. Dėl to jie greičiau blokuojami. Todėl stabdžių pavaroje įrengti slėgio reguliatoriai 8. Jie sumažina stabdžių skysčio slėgį galiniuose stabdžių darbiniuose cilindruose ir ratai praslysta ne taip greitai. Šiuolaikiniuose automobiliuose įrengta stabdžių annblokavimo sistema (ABS).


Dalintis