Sumaišydami skirtingas spalvas gauname naujas. Naujas spalvas galima gauti maišant spalvotas šviesas ir spalvotus dažus.
Kuomet spalvos pluoštas krinta į baltą ekraną, jis įgauna krintančios šviesos spalvą. Jei į tą patį ekraną šviesime dar ir kitos spalvos šviesa matysime tų dviejų spalvų susimaišymo rezultatą. Tai adityvusis spalvų maišymas: dviejų spalvų šviesos suformuoja trečiąją, susumuodamos tų spalvų šviesas į vieną spalvotos šviesos pluoštą. Kitaip atsitinka kai dviejų skirtingų spalvų substancijos tarpusavyje sumaišomos. Daiktas atrodo spalvotas, nes į jį krisdama balta šviesa, kuri susideda iš visų matomos šviesos spalvų proporcingo mišinio, absorbuojama netolygiai, išskiriant kurias nors spalvas. Tuomet atsispindėjusi šviesa jau bus spalvota. Jei į tos spalvos medžiagą dar primaišysime kitos spalvos medžiagos, ji savo ruožtu sugers dalį šviesos, kuri būtų atspindėta pirmosios medžiagos. Tokiu būdu, spalvotų medžiagų maišymas duos tokią spalvą, kuri liks iš baltos šviesos, kai ją netolygiai sugers abi sumaišytos medžiagos. Toks spalvų maišymas vadinamas subtraktyviuoju. Taigi, adityviai maišant spalvas sumaišomos dviejų bangos ilgių spalvotos šviesos – taip gaunama trečioji. O maišant subtraktyviai – iš baltos šviesos skirtingų spalvų medžiagų sugeriamos likusios baltoje šviesoje spalvos – taip prisodrinama atspindėta šviesa abiejų medžiagų atspindėtų spalvų mišiniu.
Pagrindinės spalvos
Maišant pirmines spalvas skirtingomis proporcijomis gali būti gaunamos visos likusios spalvos. Pagrindinių spalvų rinkiniai adityviajam ir subtraktyviajam maišymui yra skirtingi. Atitinkamai maišant raudonos, žalios ir mėlynos spalvos šviesas lygiomis dalimis, gausime baltos spalvos šviesą. Maišant pagrindines spalvas poromis lygiomis dalimis, gausime antrines spalvas: raudona ir žalia susimaišys į geltoną, žalia ir mėlyna – į žalsvai mėlyną, turkio spalvą, o raudonos mišinys su mėlyna sukurs rausvai violetinę spalvą. Toliau tarpusavy maišant pagrindines ir antrines spalvas, galime gauti bet kokią norimą spalvą.
Pagrindinės spalvos subtraktyviajam maišymui (taip daroma maišant dažus) yra žalsvai mėlyna, geltona ir rausvai violetinė. Atitinkamai maišant pagrindines spalvas poromis, gaunasi antrinės: raudona, žalia ir mėlyna, o visos kartu sukurs juodą spalvą.
Dažai ir pigmentai
Dažuose primaišoma baltų ir spalvotų dalelių, vadinamų pigmentais. Jie sumaišomi su lipniu
klampiu skysčiu – rišikliu. Rišiklis ore palaipsniui kietėja, dažai išdžiūsta, suformuodami apsauginę spalvotą plėvelę.
Dauguma pigmentu – tai metalų druskos. Labai paplitęs baltas pigmentas – titano oksidas TiO2 kurio maišoma beveik į visus dažus. Titano oksido prideda net į dantų pastą ir miltelius. Kiti pigmentai spalvoti, nes jie absoibuoja vienų spalvų šviesą, o atspindi kitų. Geltonieji ir raudonieji pigmentai paprastai būna geležies junginiai, mėlynieji – kobalto. Maišant įvairius pigmentus galima gauti bet kokią geidžiamą spalvą.
Dažalai
Dažalai, skirtingai nuo pigmentų, yra tirpūs ir naudojami audiniams dažyti arba gaminti rašalui bei kitokiems skaidriems spalvotiems dažams. Dažalai dažniausiai yra sudėtingi organiniai junginiai. Audiniai dažomi panardinant juos geldose su ištirpintais dažalais. Tirpalai prasiskverbia į audinio pluoštą ir chemiškai su juo susiriša. Kartais į tirpalą pridedama chemikalų, vadinamų fiksažais, kurie padeda dažalams geriau įsiskverbti ir stipriau susirišti su audinio pluoštu.
Dažų gamyba
Dažais vadinamos dangos, suteikiančios daiktų paviršiui spalvą. Tradiciniai blizgūs dažai gaunami sumaišant aliejų su dervomis, vadinamomis alkidais, ir pridedant pigmentų. Šis mišinys ore palaipsniui tvirtėja, suformuodamas tvirtą spalvotą plėvelę. Mišinį galima atmiešti skiedikliu, jei to reikia gaminant, filtruojant ir vartojant. Pigmentas įmaišomas galinguose maišytuvuose, vadinamuose clisperseriais. Toliau mišinys patenka į rutulinį malūną, kur labai smulkiai susitrina pigmento grūdeliai ir tolygiai susimaišo su alkidinių dervų rišikliu. Surinkimo bunkeryje į dažus primaišoma tiek skiediklio, kad jie būtų paruošti vartoti.
Spalvotoji spauda
Apžiūrėdami spausdintą knygoje vaizdą, jame nepasigendame jokių spalvų. Nepaisant to, spaudos mašinose naudojamos tik trys subtraktyvinio maišymo pagrindinės spalvos: žalsvai mėlyna, geltona, rausvai violetinė ir ketvirtoji – juoda. Iš krintančios baltos šviesos rausvai violetinė absorbuoja žalią, žalsvai mėlyna – raudoną, o geltona absorbuoja mėlyną. Juoda absorbuoja visas kitas spalvas. Tinkamomis proporcijomis maišant spalvas, galima gauti bet kokią kitą.
Spausdinant milijonai smulkių ir stambesnių, spalvotų ir juodų taškelių suformuoja dėmes ir linijas, sukuriančias vaizdą. Žvelgiant iš toliau, taškeliai susilieja, ir mes matome tolygiai nuspalvintą, ryškių kontūrų vaizdą.
Televiziniai vaizdai
Televizinis atvaizdas sudarytas iš spalvotų taškelių, tik jie yra atraktyviojo spalvų maišymo rezultatas. Maišomos pagrindinės raudona, žalia ir mėlyna spalvos. Spalvos atsiranda elektronų pluošteliui krintant į fosforescuojančios medžiagos taškeliais padengtą sluoksnį stiklo paviršiuje. Fosforescuojančios medžiagos skirtingos, tad į jas atsimušę elektronai sužadina skirtingų spalvų švytėjimą. Vienu metu po ekrano paviršių laksto trys elektronų pluošteliai, eilutę po eilutės apibėgdami visą ekrano paviršių. Prieš fosforescuojantį ekraną išdėstytas metalinis tinklelis, prismaigstytas skylučių taip, kad vienos elektroninės patrankos išspinduliuoti elektronai patektų tik į vienos spalvos fosforescuojančios medžiagos taškelius, kurie išdėstyti triadomis. Keičiant elektronų pluoštelio intensyvumą, keičiasi ir tos spalvos taškelių švytėjimo skaistis, taip pakeičiant pagrindinės spalvos proporcijas bendro vaizdo konkrečioje vietoje. Žiūrint iš toliau, spalvos nuo skirtingomis spalvomis fosforescuojančių taškelių susilieja, sudarydamos tarpinių spalvų įspūdį. Mūsų smegenys nespėja fiksuoti kiekvienos atskiros spalvotos eilutės, o mato visą švytintį ekrano plotą iš karto. Aukštos raiškos TV (HDTV)