Stogo dengimas

Vidinė vandens nuvedimo sistema, naujos progresyvios konstrukcinės, izoliacinės bei stoginės medžiagos gerokai praplatino sutapdintų stogų panaudojimo sritį. Šiuo metu priklausomai nuo paskirties sutapdinti stogai daromi neeksploatuojami ir eksploatuojami, kai virš jų įrengiamos terasos, gėlynai ir net baseinai. Konstruktyviai stogai gali būti apšiltinti ir neapšiltinti, vėdinamieji ir nevėdinamieji. Nežiūrint tokios įvairovės, sutapdintų stogų pagrindiniai elementai lieka tie patys: laikančioji konstrukcija ( viršutinio aukšto denginys ), garo izoliacija, šiluminė izoliacija su vėdinamuoju oro tarpu arba be jo, išlyginamasis sluoksnis, viršutinė stogo danga, apsauginis stogo dangos sluoksnis.

Nuolydžio formavimas Reikiamas stogo nuolydis gali būti užtikrinamas sekančiais būdais:

-         kintamu birios šiluminės izoliacijos sluoksniu, arba tiesiog sauso smėlio sluoksniu, kuris pilamas virš gelžbetoninio denginio po pagrindiniu šiluminės izoliacijos sluoksniu. Pastarasis šiuo atveju naudojamas visame plote vienodo storio;

-         naudojant šiluminei izoliacijai kintamo storio plokštes. Šiuo atveju supaprastinama darbų technologija, bet išauga stogo kaina. Toks sprendimas būdingas stogams su laikančiu metaliniu paklotu, kai nuolydžio formavimui negalima panaudoti birių medžiagų;

-         montuojant su reikiamu nuolydžiu denginio konstrukcijas, kaip taisyklė metalinį paklotą arba gelžbetoninius denginio elementus, virš kurių klojamas vienodo storio šiluminės izoliacijos sluoksnis. Šiuo atveju dėl medžiagų taupymo atpinga stogo kaina, bet gali atsirasti problemos su viršutinio aukšto patalpų interjeru.

Garo izoliacija. Apsaugo šiluminės izoliacijos sluoksnį nuo šilto ir drėgno oro iš pastato vidinių patalpų prasiskverbimo eksploatavimo metu. Patekusi su šiltu oru drėgmė kondensuojasi šiluminės izoliacijos sluoksnyje, didinant jo šilumos laidumą ir bloginant kitas fizines mechanines savybes. Šiltu metų laikotarpiu jo padidinta drėgmė tampa pagrindine stogo dangos pūslių formavimosi priežastimi.

Garo izoliacijos efektyvumą užtikrina dvi pagrindinės sąlygos:

  • tinkamos medžiagos garo-izoliaciniam sluoksniui parinkimas;
  • teisingas šio sluoksnio įrengimas.

Medžiagų garo izoliacijos rūšį ir savybes nustato projektuotojai atsižvelgiant į vidaus ir lauko oro temperatūrų skirtumą ir pastato vidaus patalpų oro santykinio drėgnio reikalavimus. Įvairias medžiagas galima išdėstyti pagal jų garinės varžos vertę sekančiu eiliškumu: 1-prilydomoji bituminė juosta, mažiausiai 4 mm storio, padengta aliuminio folija ar armuota stiklo audiniu; 2-tas pats, tik armuota stiklo pluoštu; 3-plona bituminė juosta, padengta aliuminio folija ar armuota stiklo pluoštu; 4-aliuminio folija su bitumo sluoksniu; 5-prilydomoji bituminė polimerinė juosta 4…5 mm storio, armuota stiklo pluoštu arba poliesterio pluoštu; 6-polietileno plėvelė.

Garo izoliacijos funkcijas dalinai atlieka g/b denginio konstrukcijos. Todėl visos jų sandūros turi būti kruopščiai užtaisytos. Pagrindas po garo izoliacija turi būti lygus, stiprus ir sausas. Esant reikalui jo paviršius užtrinamas arba virš jo įrengiamas cemento-smėlio išlyginamasis sluoksnis. Klojant garo izoliaciją ant medinių ar medžio pakaitalų pagrindų tvirtinamų vinimis reikalingas skiriamasis sluoksnis tarp pagrindo ir garo izoliacijos. Klojant garo izoliaciją ant trapecinių metalinių profilių prilydant, būtina saugotis, kad liepsna nepažeistų profilių antikorozinės dangos.

Garo izoliaciją galima kloti laisvai, klijuojant atskirais taškais, juostomis arba ištisai užklijuojant ant viso pagrindo. Garo izoliacijai galima naudoti tik tokius klijavimo būdus ir klijuojančias medžiagas, kokias rekomenduoja dangos gamintojas.

Klojant nearmuotą aliuminio folijos juostą ant betoninių paviršių pirma reikia pakloti stiklūno sluoksnį arba įrengti bituminės ritininės dangos sluoksnį.

Stogo sandūrose su sienomis, taip pat konstrukcijų bei stogo elementų, pereinančių per denginį, vietose (prie švieslangių, šachtų, vamzdžių ir pan.) garinės izoliacijos sluoksnis turi tęstis iki šiluminės izoliacijos sluoksnio viršaus. Deformacinių siūlių garinės izoliacijos sluoksnis turi būti įrengtas taip, kad iš pastato patalpų nepraleistų drėgmės ir dengtų kompensatorių kraštus.

Straipsnis apie pigmentus


Dalintis