Ekspeditorių veiklos pagrindinė funkcija yra gabenimo organizavimas. Pačios ekspedicinės įmonės dažniausiai nevykdo pervežimų, nors prieš užsakovą įsipareigoja kaip vežėjai. Ekspeditorius privalo įrodyti, kad jis rūpestingai gynė užsakovo interesus – patikrino ar gauti visi būtini leidimai ir kiti reikalingi dokumentai.
Ekspeditoriaus, kaip vežėjo, atsakomybė atsiranda nuo to momento, kai jis perima vežamą krovinį. Įsipareigojimai nustoja galioti, kai krovinys pristatomas gavėjui arba paliekamas jo nurodytoje pristatymo vietoje.
Ekspeditorius neatsako, jei krovinio praradimas, vertės sumažėjimas arba sugadinimas įvyko dėl:
• užsakovo kaltės ar aplaidumo;
• užsakovo ar kitų asmenų, veikiančių jo vardu veiklos tvarkant, kraunant, talpinant ar iškraunant krovinį;
• krovinių būdingų natūralių savybių (ištekėjimo, fermentacijos, užsidegimo, vidinio gedimo, rūdžių, išgaravimo ir pan.);
• pakuotės nebuvimo ar jos nepakankamumo;
• klaidingo ar neišsamaus adreso ar krovinio žymėjimo;
• klaidingų ar neišsamių žinių apie krovinį;
• aplinkybių, kurių ekspeditorius negalėjo išvengti, arba pasekmių, kurioms jis negalėjo užkirsti kelio.
Nepaisant išvardintų sąlygų, ekspeditorius atsakingas tiek, kiek jo arba tų, už kuriuos jis atsakingas, kaltė ar aplaidumas prisidėjo prie krovinio sugadinimo. Pažymėtina, kad ekspeditorius nėra įpareigotas mokėti jokių kompensacijų, kaip pelno netekimas ar rinkos praradimas.
Ekspeditorius nėra atsakingas už trečiosios šalies veiksmus ar neveikimą, atliekant pervežimą, krovimą, iškrovimą, įteikimą, apmokėjimą, saugojimą ir kitas paslaugas, kurias teikia ekspeditorius, jei jis gali įrodyti, kad iš tiesų stropiai rinkosi tą trečiąją šalį.