Kovinės ietys

Neįmanoma atskirti akmeninio ieties antgalio, skirto karui, nuo to, kuris skirtas medžioklei – abudu naudojami tuo pačiu būdu, nesvarbu, ar auka žmogus ar žvėris. Pirmieji akmens peiliai irgi buvo daugiatiksliai. Net atsiradus reikalingai metalo apdirbimo technologijai, atsižvelgiant į praktiškumą   ir   reikalaujamą   didelę meistrystę, kartais būdavo pasirenkamas ne metalas, bet akmuo, ir kartais gaminamos nemetalinės kopijos. Danijoje rasta nepaprastai puikiai padirbtų titnaginių durklų ir kalavijų, kaip manoma, datuojamų III ir II tūkstantmečiais pr. Kr.

Svarbus žingsnis karinių reikmenų raidoje buvo žengtas atsiradus sudėtinei technologijai: dviejų medžiagų sujungimui viename įrankyje. Ankstyvieji peiliai turbūt buvo paprastos akmens skeltės, tačiau, pirmą kartą jas pritvirtinus prie tam tikros formos koto ar rankenos, prasidėjo tikrų peilių, iečių ir kalavijų kūrimas. Kadangi daugumos archeologinių vietovių terpė nepalanki organinėms medžiagoms užsikonservuoti, tokių rankenų ir rišamosios medžiagos paprastai neišlikę. Puikus titnaginio durklo su rankena egzempliorius rastas Čatal Chejuke (Turkija), datuojamas VI tūkstantmečiu pr. Kr.; susirangiusios gyvatės pavidalo jo rankena išdrožta iš kaulo.

Neturėdami išplėtotos vario ar geležies meta­lurgijos, Meksikos actekai sukūrė nuostabiai veiks­mingą kitokį metodą. Medinio apytikriai 1 m ilgio kalavijo ašmenys būdavo formuojamos iš apdorotų obsidiano (vulkaninio stiklo) segmentų. Šį gink­lą, vadinamą makvahitliu, jie pribloškiamai veiksmingai valdė kovodami su ispanų konkistadorais XVI a. pradžioje. Be to, actekai naudojo savitas ietis (tepostopilius) su plačiais obsidianu aptaisytais ašmenimis, pakankamai tvirtais, kad būtų galima suduoti giliai rėžiančius smūgius. Ispanų konkistadorų ataskaitose rašoma, kad paprastas obsidiano skeltes actekai naudodavo kasdieniame gyvenime; jos buvo tokios aštrios, kad kai kurie ispanų kareiviai, vietos gyventojų pavyzdžiu, ėmė skusti jomis barzdą.

Ietys

Ilgos akmens skeltės galėjo būti panaudojamos kaip durklai arba iečių smaigaliai; reta liudijimų, kaip jos buvo tvirtinamos prie rankenos ar koto, jeigu iš viso tai buvo daroma. Dėl naudojimo medžioklei tikėtina, jog ietys atsirado anksčiau negu kalavijai. Pirminiu pavidalu ietis yra peilis, pritaisy­tas prie ilgos rankenos. Akivaizdus jos pranašumas – medžiotojas arba karys gali laikytis atokiau nuo grobio ar priešo, taigi saugiau. Tačiau ietys ne­tinka artimai kovai. Naudingiausia jų naudojimo taktika – kai daug asmenų veikia kartu.


Dalintis